2009 m

2009 m. birželis Anykščių technologijos mokykla Nr. 86 (11)

B E N D R A B U Č I O P A S T O G Ė J E

Bendrabučio auklėtoja Jūratė Kapčiuvienė ir jo valdytoja Danguolė Jusienė mus – „ažupietininkus“ - sutiko labai maloniai. Apžiūrėjome visas patalpas: kambarius, teniso salę, virtuvę, skalbyklą, dušą, netgi pabuvojome rūsyje, kur yra šiluminis mazgas. Viską apžiūrėjome ir padarėme išvadą, kad čia tikrai galima gerai gyventi, nes yra viskas, kas gali būti reikalinga buityje: yra virtuvė, kurioje galima gaminti maistą patiems, šaldytuvas, kuriame galima laikyti atsargas, skalbykla – skalbk, kiek nori. O jeigu nenori vaikščioti susiglamžęs, tai gali pasinaudoti lyginimo lenta. Dušas – tvarkings ir šiuolaikiškas. Auklėtoja pasakoja, kad mokiniai gali patys išsirinkti kambarius. Galima gyventi trise, dviese, o esant pageidavimui – ir vienam. Kambarį galima remontuoti pačiam, aišku, jeigu tam yra noro. Mokykla nuperka tapetų ir klijų, galima netgi piešti ant sienų. Radome tokių kambarių, kuriuose ant sienų puikavosi gyventojų „menas“. Mums įdomiausia buvo aplankyti gyvenamuosius kambarius ir pamatyti savo akimis, kaip ten gyvena mokiniai. Grupės draugo Andriaus Kepalo kambarys tvarkingas. Jame televizorius, įvesta kabelinė TV. Kai kurie mokiniai kambariuose turi ir kompiuterius. Ypatingai švarus ir tvarkingas Gedimino Malinausko kambarys. Auklėtoja Gedą vadina tvarkingumo pedantu. Negaili gerų žodžių ir Haroldui, kuris kaip tik gamino pavakarius. Jis mus mielai sutiko, tik nelabai noriai fotografavosi. Merginų kambaryje ypatingai jauku, daug „mergaitiškų“ interjero detalių: žaisliukų, servetėlių, gėlyčių ir t.t. Ryčio ir Mariaus kambarys įdomiai ištapetuotas, parinktas puikus spalvų derinys. Iš auklėtojos sužinojome, kad šis ir 310 kambarys yra tarsi traukos centras bendrabutyje – čia susirenka daugiausia jaunimo. Netvarkingų kambarių mes neužtikome: arba į tokius nepakliuvome, arba visi gyvena tvarkingai. Radome ir „keistenybių“. Ant vieno kambario durų iškaba: „Apsaugos ir priežiūros skyriaus viršininkas inspektorius“. Kas tas viršininkas ir kokios jo funkcijos, išsiaiškinti nepavyko. O ant kito kambario durų užrašas: „Bendrabutis rakinamas 22 val. Prašome visus sugrįžti iki 22 val., nes vėliau mokiniai į bendrabutį nebus įleidžiami. Bendrabutis atrakinamas 7 val. ryte“. Užrašas įpareigoja nepamiršti šios taisyklės, nes grįžti po 22 val. ir rasti duris užrakintas nebūtų malonu... Kaip ten būna tokiais atvejais, mes nesigilinom - tegu ir bendrabutis turi savo mažų paslapčių.

J. Kapčiuvienė papasakojo, kad šis pastatas veikia nuo 1985 metų. 2008 m. jis buvo renovuotas, todėl mes patekome jau į atnaujintą statinį, kuris buvo apšiltintas, i6 dalies suremontuotas, puikuojasi naujais šviesiais langais. Dėl to mokiniai šiais mokslo metais gyvena jaukiau ir šilčiau.

Sužinojome, kad šiais mokslo metais bendrabutyje vienu metu gyveno 45 mokiniai, o mokslo metų pabaigoje – 33. Auklėtoja Jūratė, pasakodama apie mokinius, negaili gerų žodžių. Viso susitikimo metu pasakoja, kokie geri, puikūs, nuostabūs žmonės čia gyvena. Ji sako, kad klaidų daro visi, bet iš jų galima kai ko išmokti. Žinoma, kad ne visi mokiniai pritampa prie bendrabučio gyvenimo. Pasitaiko, kad kai kuriems bendrabučio taisyklės būna nepriimtinos ir su jais tenka atsisveikinti. Šiurkštūs pažeidimai netoleruojami, o ypač skriaudimas, alkoholio vartojimas ar grįžimas į bendrabutį neblaiviems.

Bendrabučio valdytoja Danguolė Jusienė pasakoja, kad čia reikia mokytis ir išmokti gyventi. Ne visada iš karto pavyksta susigyventi su kitais kolektyvo nariais, gyventi ir būti komandos nariu, laikytis privalomų taisyklių. To išmokstama palaipsniui.

Mums patiko apsilankyti mokyklos bendrabutyje. Ateityje parašysime, ar patinka ten gyventi mūsų mokiniams.

Susitikimo pabaigoje auklėtoja Jūratė kalbėjo: „Dabar jau laukiame naujų mokinių kitiems mokslo metams. Kviečiame naujokus įsijungti į mūsų didelę, draugišką ir darnią šeimą.

Parengė Vidmantas, Edvinas ir Tomas K.

„Ažupiečio“ nariai:Tomas, Edvinas ir Vidmantas su bendrabučio auklėtoja Jūrate Kapčiuviene