2009 m. balandis                                                        Anykščių technologijos mokykla                                                    Nr. 84 (9)

Tomas Kundrotas, 1T

„Swedbank“ jaunimo programa ZOOM

 

     Simas Simanavičius 2007 m. baigė Anykščių technologijos mokyklos virėjo specialybę. 2008 m. pradėjo tarnybą kariuomenėje. Tarnavo J. Vitkaus inžinerijos bataljone Kaune. Tarnyba, kaip ir daugumai šauktinių, prasidėjo Rukloje. Simas apie pirmąsias savaites pasakoja: „Tai buvo trys įsimintini mėnesiai. Iš pradžių jautėmės kaip vaikai, kurie nesupranta, kas darosi. Naujokus nukirpo, nuskuto, aprengė, parodė, kur reikės gyventi. Toliau: įsakymai, rikiuotė, treniruotės, instruktažai, budėjimai, grindų plovimas („muilo šventė“). Šokas. Didžiulis skirtumas ir staigus atotrūkis nuo civilinio gyvenimo. Adaptacija kiekvienam naujokui praeina skirtingai. Tokios permainos veikia psichologiškai. Jos užgrūdina, ugdo valią, moko prisitaikyti. Ne visiems tai lengvai pavyksta“. Po pirmųjų trijų mėnesių Rukloje tarnyba tęsiama Kaune. Čia buvo lengviau, nes pereitas sunkiausias kario pasiruošimo etapas, įveikta psichologinė ir fizinė adaptacija. Kariuomenėje labai svarbu gebėti dirbti komandoje, geranoriškai vienam kitą palaikyti. Buvo daug sunkumų, bet Simas mato didžiulę tarnybos kariuomenėje naudą: „Pradėjau rimčiau mąstyti apie gyvenimą, įvertinau tikrą draugystę, supratau disciplinos reikalingumą. O prie viso to dar pridėjus gerą sportinį pasirengimą, štai ir didelis sukauptos patirties bagažas. Dabar jau niekaip neįsivaizduoju, kad galima nieko neveikti, laiką leisti tuščiai“. Simas pasakoja, kad Rukloje buvo gana prastas maistas: „Pirmą kartą gyvenime teko matyti violetinės spalvos kiaušinienę. O štai Kaune maitinimas buvo vos ne restorano lygio“. Tarnaudami kariai labai laukia laisvadienių: „Džiaugdavomės, jeigu per mėnesį išpuldavo viena laisva diena“. Teko daug šaudyti, sprogdinti, bėgioti po miškus. Ten puola erkės, bet kariai yra skiepijami. Teko miegoti ant skruzdėlyno. Simas juokiasi: „Nieko tokio, įsakymas yra įsakymas, o, be to, tokie dalykai valią ugdo“.

Besibaigiant tarnybai Simas suprato, kad kariuomenėje jam yra gerai ir  čia jaučiasi savo vietoje. Parašė pareiškimą. Buvo priimtas jau į profesionalią tarnybą štabo aprūpinimo kuopos skyriaus kompiuterinės technikos priežiūros specialistu. Simas visada domėjosi kompiuteriais, programavimu. Kariuomenėje buvo įvertinti jo sugebėjimai - patikėtas atsakingas darbas.  Šiuo metu jis tvarko kompiuterius, tinklus, programavimo įrangą. „Per daug pasakoti negaliu,“ – teigia Simas.

      O ką Simas prisimena iš mokyklinio gyvenimo? „Apie mokyklą prisimenu viską: visus mokytojus, grupės draugus, palaikau nuolatinius ryšius. Labai pasiilgstu mokyklinių laikų. Tikrai buvo gera, linksma, nerūpestinga, smagu.  Ką galėčiau daryti kitaip? Gailiuosi tik vieno, kad nesiekiau mokytis gerai. Brandos egzaminų rezultatai pasistengus galėjo būti geresni. O dabar sunku įstoti mokytis toliau. Linksmiausia buvo bendrabutyje. Auklėtoja Jūratė Kapčiuvienė turėtų mus dar prisiminti. Visokių smagių dalykų buvo: ėjimas naktimis pas mergaites, alaus tempimas pro langą ant virvutės, po to - nemalonumai pavaduotojos kabinete ir t.t. Daug laiko skirdavau kompiuteriui. Sėdėdavau dieną ir naktį, niekada nenusibosdavo. Dar ir dabar pažaidžiu žaidimus: RF Online, Eve Online ir kt.“

      Įdomu sužinoti, kodėl Simas rinkosi virėjo specialybę? „Tokią specialybę rinkdamasis niekada nepraloši, nes gauti įgūdžiai gali būti naudingi gyvenime bet kada. Mechaniko specialybės nenorėjau, nes nepatinka vaikščioti tepaluotom rankom. O dabar moku pats pasigaminti maisto. Kai nuvažiuoju aplankyti sesės, padarau valgyti . Kas virėjo specialybę turės, tam niekada badas į akis nežiūrės.“

       Apie buvusį mokinį jo auklėtoja D. Černiauskienė pasakoja: „Simas visada buvo žmogus, kuris  bet kokiu atveju sugebėdavo pats savimi pasirūpinti, gudragalvis, protingas, apsiskaitęs, linksmas, turi puikų humoro jausmą, kompiuterių fanatikas. Ko jam trūko, tai savidisciplinos. Šiuos įgūdžius kaip tik ir išugdė kariuomenė. Nesistebiu, kad liko ten dirbti. Tai reiškia, kad Simui buvo sudarytos sąlygos „artimai draugauti su kompiuteriais.“

      Simas yra gimęs Rokiškyje, bet mylimiausiu miestu jam liko Anykščiai. Čia gyvena geri draugai. „Ažupietis“ paprašė Simo ko nors palinkėti mūsų mokiniams: „Reikia visada būti gerai nusiteikusiam, nepasiduoti pesimizmui. Depresija - ne išeitis, ji nieko neišsprendžia. Buvo ir man liūdnų dienų prieš atvažiuojant mokytis į Anykščius, bet po to niekada nepasidaviau depresyvioms emocijoms. Geriau nieko daugiau nelinkėsiu, nes vis tiek nekreipsit dėmesio. Jauni žmonės turi tokią savybę, kad pasimoko tik iš savo klaidų“. Pajuokauja: „Kai susimąstysit, bus jau per vėlu...“

           Mokykloje lankėsi „Swedbank“ darbuotojai Eglė ir Andrius. Jie pristatė ZOOM jaunimo programą. Sužinojome, kad ji gali būti naudinga, nes skatina kūrybiškumą, padeda ugdyti finansų valdymo ir investavimo įgūdžius. ZOOM siūlo stilingas mokėjimo korteles. Tuo galėjome įsitikinti patys, nes apžiūrėjome penkias skirtingas mokėjimo korteles. Jos tikrai labai gražios ir patrauklios. Su bet kuria iš jų galima atsiskaityti, o smagiausia tai, kad kiekvienas atsiskaitymas virsta ZOOM taškais, kuriuos galima lengvai iškeisti į vertingus prizus. Taip pat sužinojome, kad dalyvaujant ZOOM programoje galime įgyti investavimo žinių. Tai itin aktualu šiais nestabilios rinkos laikais. ZOOM interneto svetainėje siūlomas investavimo žaidimas. Tai puiki proga jaunimui išmokti investavimo dalykų naudojant virtualius pinigus. Dalyvaujant šiame žaidime ir kituose konkursuose bei žaidimuose savo sąskaitose galime  sukaupti ZOOM taškų, kuriuos galima keisti į ZOOM prizus.         

 

                        Bernardas greitai įsigis ZOOM kortelę

Julius K., 1T

Civilinės saugos pratybos

 

        Mokykloje įvyko civilinės saugos pratybos „Savivaldybės institucijų ir Anykščių technologijos mokyklos moksleivių ir darbuotojų veiksmai cheminio užterštumo atveju“. Jas organizavo Anykščių rajono savivaldybės ekstremalių situacijų valdymo centras, Anykščių priešgaisrinė tarnyba ir pirminės  sveikatos priežiūros centras. Pratybose dalyvavo savivaldybės ekstremalių situacijų valdymo grupė, rajono evakuacijos komisijos atstovas, Utenos apskrities viršininko administracijos Civilines saugos ir mobilizacijos departamento specialistai, rajono specialiosios tarnybos, mokyklos mokiniai ir darbuotojai. Mūsų mokyklos mokinių ir darbuotojų uždavinys – evakuotis iš mokyklos. Iš klasių užsidengę veidus išėjome, kai išgirdome pavojaus sireną. Ketvirtame aukšte pastebėjome kažkokią aliejinės kilmės balą. Supratome, kad tai cheminis pavojus, todėl tvarkingai išėjome iš mokyklos. Bet, pasirodo, ne visi. Du mūsų bendramoksliai liko mokykloje, todėl „apsinuodijo“ cheminėmis medžiagomis. Juos surado specialių tarnybų atstovai ir „apsvaigusius“ išgabeno į ligoninę. Gerai, kad vyksta tokie mokymai, nes jeigu būtų rimtas pavojus, žinotume, kaip elgtis, daryti, pro kur išeiti mokyklos. Be to, pamokos vyko trumpiau. Vėliau sužinojome, kad pratybų metu buvo patikrintas ir gerai įvertintas savivaldybės institucijų ir mokyklos pasirengimas organizuoti valdymą, būtino personalo, pajėgų, specialiųjų tarnybų pasirengimas. Mokyklos direktorius R. Zlatkus dėkoja mokytojams ir personalui supratimą, bendradarbiavimą, atsakingą požiūrį ir tvarkingai atliktą darbą.                                           

                                                                                 Evakuojamės…

..........................................................................................................................................................................................................................

         P  A  Ž  I  N  T  I  S     I  Š     N  A  U  J  O                Buvę mūsų mokyklos mokiniai