Tomas Kundrotas, 1T
Swedbank jaunimo programa ZOOM
|
Simas Simanavičius 2007 m. baigė Anykščių technologijos mokyklos
virėjo specialybę. 2008 m. pradėjo tarnybą kariuomenėje. Tarnavo J. Vitkaus
inžinerijos bataljone Kaune. Tarnyba, kaip ir daugumai šauktinių, prasidėjo
Rukloje. Simas apie pirmąsias savaites pasakoja: Tai buvo trys įsimintini
mėnesiai. Iš pradžių jautėmės kaip vaikai, kurie nesupranta, kas darosi.
Naujokus nukirpo, nuskuto, aprengė, parodė, kur reikės gyventi. Toliau:
įsakymai, rikiuotė, treniruotės, instruktažai, budėjimai, grindų plovimas
(muilo šventė). Šokas. Didžiulis skirtumas ir staigus atotrūkis nuo
civilinio gyvenimo. Adaptacija kiekvienam naujokui praeina skirtingai.
Tokios permainos veikia psichologiškai. Jos užgrūdina, ugdo valią, moko
prisitaikyti. Ne visiems tai lengvai pavyksta. Po pirmųjų trijų mėnesių
Rukloje tarnyba tęsiama Kaune. Čia buvo lengviau, nes pereitas sunkiausias
kario pasiruošimo etapas, įveikta psichologinė ir fizinė adaptacija. Kariuomenėje
labai svarbu gebėti dirbti komandoje, geranoriškai vienam kitą palaikyti. Buvo
daug sunkumų, bet Simas mato didžiulę tarnybos kariuomenėje naudą: Pradėjau
rimčiau mąstyti apie gyvenimą, įvertinau tikrą draugystę, supratau
disciplinos reikalingumą. O prie viso to dar pridėjus gerą sportinį pasirengimą,
štai ir didelis sukauptos patirties bagažas. Dabar jau niekaip
neįsivaizduoju, kad galima nieko neveikti, laiką leisti tuščiai. Simas
pasakoja, kad Rukloje buvo gana prastas maistas: Pirmą kartą gyvenime teko
matyti violetinės spalvos kiaušinienę. O štai Kaune maitinimas buvo vos ne
restorano lygio. Tarnaudami kariai labai laukia laisvadienių: Džiaugdavomės,
jeigu per mėnesį išpuldavo viena laisva diena. Teko daug šaudyti,
sprogdinti, bėgioti po miškus. Ten puola erkės, bet kariai yra skiepijami.
Teko miegoti ant skruzdėlyno. Simas juokiasi: Nieko tokio, įsakymas yra
įsakymas, o, be to, tokie dalykai valią ugdo.
|
Besibaigiant tarnybai Simas suprato, kad kariuomenėje jam yra gerai ir čia jaučiasi savo vietoje. Parašė
pareiškimą. Buvo priimtas jau į profesionalią tarnybą štabo aprūpinimo
kuopos skyriaus kompiuterinės technikos priežiūros specialistu. Simas
visada domėjosi kompiuteriais, programavimu. Kariuomenėje buvo įvertinti jo
sugebėjimai - patikėtas atsakingas darbas. Šiuo metu jis tvarko kompiuterius,
tinklus, programavimo įrangą. Per daug pasakoti negaliu, teigia Simas.
O ką
Simas prisimena iš mokyklinio gyvenimo? Apie mokyklą prisimenu viską: visus
mokytojus, grupės draugus, palaikau nuolatinius ryšius. Labai pasiilgstu
mokyklinių laikų. Tikrai buvo gera, linksma, nerūpestinga, smagu. Ką galėčiau daryti kitaip? Gailiuosi tik
vieno, kad nesiekiau mokytis gerai. Brandos egzaminų rezultatai pasistengus
galėjo būti geresni. O dabar sunku įstoti mokytis toliau. Linksmiausia buvo
bendrabutyje. Auklėtoja Jūratė Kapčiuvienė turėtų mus dar prisiminti.
Visokių smagių dalykų buvo: ėjimas naktimis pas mergaites, alaus tempimas pro
langą ant virvutės, po to - nemalonumai pavaduotojos kabinete ir t.t. Daug
laiko skirdavau kompiuteriui. Sėdėdavau dieną ir naktį, niekada
nenusibosdavo. Dar ir dabar pažaidžiu žaidimus: RF Online, Eve Online ir
kt.
Įdomu
sužinoti, kodėl Simas rinkosi virėjo specialybę? Tokią specialybę
rinkdamasis niekada nepraloši, nes gauti įgūdžiai gali būti naudingi gyvenime
bet kada. Mechaniko specialybės nenorėjau, nes nepatinka vaikščioti
tepaluotom rankom. O dabar moku pats pasigaminti maisto. Kai nuvažiuoju aplankyti
sesės, padarau valgyti . Kas virėjo specialybę turės, tam niekada badas į
akis nežiūrės.
Apie
buvusį mokinį jo auklėtoja D. Černiauskienė pasakoja: Simas visada buvo
žmogus, kuris bet kokiu atveju
sugebėdavo pats savimi pasirūpinti, gudragalvis, protingas, apsiskaitęs,
linksmas, turi puikų humoro jausmą, kompiuterių fanatikas. Ko jam trūko, tai
savidisciplinos. Šiuos įgūdžius kaip tik ir išugdė kariuomenė. Nesistebiu,
kad liko ten dirbti. Tai reiškia, kad Simui buvo sudarytos sąlygos artimai
draugauti su kompiuteriais.
Simas yra
gimęs Rokiškyje, bet mylimiausiu miestu jam liko Anykščiai. Čia gyvena geri
draugai. Ažupietis paprašė Simo ko nors palinkėti mūsų mokiniams: Reikia
visada būti gerai nusiteikusiam, nepasiduoti pesimizmui. Depresija - ne
išeitis, ji nieko neišsprendžia. Buvo ir man liūdnų dienų prieš
atvažiuojant mokytis į Anykščius, bet po to niekada nepasidaviau
depresyvioms emocijoms. Geriau nieko daugiau nelinkėsiu, nes vis tiek
nekreipsit dėmesio. Jauni žmonės turi tokią savybę, kad pasimoko tik iš
savo klaidų. Pajuokauja: Kai susimąstysit, bus jau per vėlu...
|
 Mokykloje lankėsi
Swedbank darbuotojai Eglė ir Andrius. Jie pristatė ZOOM jaunimo programą.
Sužinojome, kad ji gali būti naudinga, nes skatina kūrybiškumą, padeda ugdyti
finansų valdymo ir investavimo įgūdžius. ZOOM siūlo stilingas mokėjimo
korteles. Tuo galėjome įsitikinti patys, nes apžiūrėjome penkias skirtingas
mokėjimo korteles. Jos tikrai labai gražios ir patrauklios. Su bet kuria iš
jų galima atsiskaityti, o smagiausia tai, kad kiekvienas atsiskaitymas virsta
ZOOM taškais, kuriuos galima lengvai iškeisti į vertingus prizus. Taip pat
sužinojome, kad dalyvaujant ZOOM programoje galime įgyti investavimo žinių.
Tai itin aktualu šiais nestabilios rinkos laikais. ZOOM interneto svetainėje
siūlomas investavimo žaidimas. Tai puiki proga jaunimui išmokti investavimo
dalykų naudojant virtualius pinigus. Dalyvaujant šiame žaidime ir kituose
konkursuose bei žaidimuose savo sąskaitose galime sukaupti ZOOM taškų, kuriuos galima keisti
į ZOOM prizus.
Bernardas greitai įsigis ZOOM kortelę
|
Julius
K., 1T
Civilinės saugos pratybos
 Mokykloje įvyko civilinės saugos pratybos
Savivaldybės institucijų ir Anykščių technologijos mokyklos moksleivių ir darbuotojų veiksmai cheminio užterštumo atveju. Jas organizavo Anykščių rajono savivaldybės ekstremalių situacijų
valdymo centras, Anykščių priešgaisrinė tarnyba ir pirminės sveikatos priežiūros centras. Pratybose dalyvavo savivaldybės ekstremalių
situacijų valdymo grupė, rajono evakuacijos komisijos atstovas, Utenos
apskrities viršininko administracijos Civilines saugos ir mobilizacijos
departamento specialistai, rajono specialiosios tarnybos, mokyklos mokiniai
ir darbuotojai. Mūsų mokyklos mokinių ir darbuotojų uždavinys evakuotis iš
mokyklos. Iš klasių užsidengę veidus išėjome, kai išgirdome pavojaus sireną.
Ketvirtame aukšte pastebėjome kažkokią aliejinės kilmės balą. Supratome, kad
tai cheminis pavojus, todėl tvarkingai išėjome iš mokyklos. Bet, pasirodo, ne
visi. Du mūsų bendramoksliai liko mokykloje, todėl apsinuodijo cheminėmis
medžiagomis. Juos surado specialių jų tarnybų atstovai
ir apsvaigusius išgabeno į ligoninę. Gerai, kad vyksta
tokie mokymai, nes jeigu būtų
rimtas pavojus, žinotume, kaip elgtis, ką daryti,
pro kur išeiti iš mokyklos. Be to, pamokos vyko trumpiau. Vėliau sužinojome, kad pratybų metu buvo
patikrintas ir gerai įvertintas savivaldybės institucijų ir mokyklos pasirengimas
organizuoti valdymą, būtino personalo, pajėgų, specialiųjų tarnybų pasirengimas. Mokyklos direktorius R. Zlatkus dėkoja mokytojams ir personalui už supratimą, bendradarbiavimą, atsakingą požiūrį ir tvarkingai atliktą darbą.
Evakuojamės
|