2009 m. gegužė                                                        Anykščių technologijos mokykla                                                    Nr. 85 (10)

 

Ažupietis

 

 

Leidžiamas  nuo 1997 m.

 

 

Andrius Baronas, 1T

 

GRAŽI MANO LIETUVA

 

Mokykloje įvyko renginys „Graži mano Lietuva“, skirtas paminėti Lietuvos tūkstantmečiui. Istorijos mokytoja Z. Arlauskienė papasakojo apie išlikusį 1009 m. įrašą, kuriame trumpai aprašyta pagonių arkivyskupo šv. Brunono žūtis. Čia pirmą kartą rašytiniame istorijos šaltinyje paminėta Lietuva. Mokytoja kalbėjo apie Lietuvos etnografinius rajonus, skaidrėse parodė jų herbus, paaiškino simbolių reikšmę. Pamatėme žymias lankytinas vietas, mintimis pakeliavome po piliakalnius, pilis, nacionalinius parkus.

             Samanta, Dovilė ir Agnė papasakojo apie suvalkiečių, dzūkų, aukštaičių, žemaičių ir Mažosios Lietuvos atstovų tautinius drabužius, kai kuriuos papročius bei tradicijas. Visą pasakojimą iliustravo skaidrės. Taigi galėjome matyti, kaip atrodo įvairūs tautiniai drabužiai, skirtingų regionų trobos ir kai kurie apyvokos daiktai.

           Mokytoja Aušra Petrauskienė papasakojo apie drobės audimą, audinių raštus, parodė keletą audinių, kuriuos gavo iš  savo močiutės kraičio skrynios. Sužinojome, kas yra riešinė ir netgi galėjome ją pasimatuoti. Taip pat mokytoja papasakojo apie kai kuriuos nacionalinių valgių gaminimo ypatumus. Dalyviai buvo pavaišinti mokytojos ir mokinių pagamintu žemaičių nacionaliniu valgiu - kastiniu.

         Renginyje skambėjo D. Juodžiūnaitės ir kitų poetų eilės apie Lietuvą:      

Graži manoji Lietuva žaliais pušynais ošia.

Pavasariais lyg nuotaka alyvom pasipuošia.

Žilvičiai tavo paupiuos šakom šilkinėm svyra,

Ievužės žiedlapiai balti į vandenį pabyra.

           Mokytoja Z. Arlauskienė uždavė keletą klausimų, susijusių su Lietuvos istoriją. Mokiniai, kurie atsakė į juos, laimėjo smulkius prizus. Taip pat sužinojome kai kurių lietuviškų žodžių reikšmes. Pvz.: žodžio „geinys“ reikšmės niekas nežinojo.                                              

       Nepamirškime:

     Delmonas - tai puošnūs, įvairiai dekoruoti Klaipėdos krašto moterų tautinio rūbo priedai – kišenės, kiti populiarūs jų pavadinimai - daumonas, dimžukas, tašė.

 

     Kurėnas - burinė plokščiadugnė valtis (laivas), naudota iki XX a. Turėjo vieną pagrindinį stiebą, prie kurio buvo tvirtinama pagrindinė didburė ir viena ar dvi trikampės burės.

 

     Krikštai - Vakarų Lietuvoje, Nemuno deltoje ir pajūryje, iki mūsų dienų išliko labai savita antkapinių paminklų forma. Tai vadinamieji krikštai, krikšteliai, krikštužiai. 

 

      Geinys - virvinis prietaisas lipti į medį bitėms kopinėti.

 

     Ližė - mentė su kotu duonai šauti į krosnį.

 

      Stuba – suvalkiečių gyvenamasis namas. Sudaro šios pagrindinės patalpos: priemenė, šeimynstube, virtuvė, prieseklytis, tėvų kamaraitė, seklyčia. Įrengiama krosnis duonai kepti ir patalpoms šildyti.