2009 m. kovas Anykščių technologijos mokykla Nr. 83 (8)

Leidžiamas nuo 1997 m.

Katalikų tikybos vyr. mokytojas Vytautas Mažvyla GAVĖNIOS MINTYS Prasidėjo Gavėnios laikas. Šį metą Bažnyčia vadina terminu Quadrgesimas, lietuviškai – keturiasdešimt. Per Gavėnią prisimenams Kristaus keturiasdešimties dienų pasninko ir maldos laikas. Žodis gavėnia į lietuvių kalbą atėjo iš baltarusų kalbos. Jo reikšmė – pasninkas. Tačiau šiuo metu svarbiausia ne pasninkas, o mūsų pasirengimas Kristaus Prisikėlimo šventei. Gavėnia – tai mūsų Pasikeitimo kelias, tai krikščioniško gyvenimo atspindys. Pažvelkime, kaip Gavėnios Dievo žodis veda mus į Prisikėlimą. Ištraukoje apie tris dykumos gundytojo pasiūlymus Dievo sūnui randame labai prasmingų dalykų. Dykumą reikia suprasti kaip vietą, kur vėjas išpusto kančią ir aistrą, o širdį priverčia plakti naujais gyvybės tvinksniais. Bet dykuma gali turėti ir kitą išraišką. Ji gali sunaikinti žmogų: nelygu, ko kiekvienas žmogus ieško dykumoje. Kiekvienas žmogus iš dykumos grįžta kitoks. Tokių klajonių pasitaiko kiekvieno mūsų gyvenime. Apie žmogų užklupusius gundymus rašė poetas J. Macevičius: “Viskas bus pasiūlyta šią naktį – tai protas, pinigai, pripažinimas, gražios moterys ir didelė garbė. Viskas bus pasiūlyta šią naktį tau už palyginti be galo mažą kainą…” Tačiau vis dėlto verta bandyti pereiti dykumą, kad kartu su Viešpačiu užkoptume į “atsimainymo” kalną. Sakoma, kad žmogus gimsta ne vieną, o keletą kartų. Ką reiškia gimti iš naujo? Tai reiškia peržengti priešybes, iš naujo pradėti gyvenimą. Tik tada sąmoningai švęsime Velykų šventes, kai tinkamai būsim praleidę pasirengimo laikotarpį – Gavėnią. Bažnyčia mus įpareigoja septynias savaites laikytis rimties, penktadieniais – pasninkauti, nevalgyti mėsiškų valgių. Pažymėtinos dvi griežtesnio pasninko dienos - tai gavėnios pradžia – Pelenų diena ir Didysis penktadienis. O atsisakyti reikėtų ne vien mėsiškų valgių. Alkoholis, rūkalai, narkotikai prie gero dar neprivedė nė vieno žmogaus. Kalbėti apie pasninką mūsų dienomis tapo nemadinga. Tačiau mūsų seneliai ir proseneliai pasninkavo. Dabar tai net sunku įsivaizduoti. Tuo metu buvo taip vadinamas “sausas” pasninkas. Valgiai turėjo būti pagaminti be

mėsos ir pieno produktų. Melžk karves, košk pieną, slėk sūrius, mušk sviestą, bet nė lašelio, nė kruopelytės neragauk! Žmonės nedrįsdavo net paragauti, kad pagunda nenuviliotų nusikalsti pasninko reikalavimams. Jei per apsirikimą ar užsimiršimą kas gurkšteldavo pieno ar kokį kąsnelį mėsiško ar pieniško valgio nurydavo, prisipažindavo šeimos nariams tardamas: „Apsižagiau šiandien...“ Gaila, kad šis žodis šiandien jau nevartotinas. Apsižagti – tai suvalgyti neleistino valgio. Tai ką gi valgydavo mūsų seneliai per septynias Gavėnios savaites? Pagrindinis maistas tais laikais buvo silkė. Pagal to meto lito vertę už 10 centų buvo galima nusipirkti vieną riebią didelę silkę. Taigi už vieną litą – 10 silkių. Mažesnė silkė kainuodavo 7 centus. Silkes sverti būdavo neįprasta. Jas parduodavo vienetais. Taip pat senoliai valgydavo įvairias košes, bulves su lupenomis ir raugintais kopūstais, virdavo įvairius kisielius. Na, o mums, šių dienų ištižėliams, atrodo, kad toks maistas – ne realybė, o išgalvota pasaka. Mūsų dienomis bažnyčia pakeitė kai kuriuos savo nuostatus. Teliko viena pasninko diena – penktadienis. Gydytojai taip pat pataria vartoti mažiau mėsos, ypač pagyvenusiems žmonėms. Nuo seno romėnai sakydavo: „Perkrautas pilvas nepaslankus darbui, o ypač protiniam“. Įdomu, kad vienos dienos pasninką per savaitę pripažįsta geriausi medicinos specialistai. Amerikiečio Polio Brego nuomone, jeigu vieną dieną per savaitę badautume gerdami tik vandenį, tai tokį pasninką būtų galima vadinti apsivalymo diena. Tačiau nemanykime, kad Gavėnios metu svarbiausia yra nevalgyti penktadieniais mėsos. Pasninką reikia suprasti giliau. Jei būsime pikti, apkalbinėsime, kritikuosime kitus, iškelsime jų blogybes, nieko gero iš to neišeis. Užgniaužti, suvaldyti pyktį, sulaikyti neištartus rūsčius ar skaudžius žodžius – tai irgi savotiškas pasninkas. Todėl ugdykime savo jautrumą ir supratimą, padėkime kitiems darydami gera. Gavėnia padeda pažvelgti į save ir kitus atvira širdimi. Kuo prasmingiau išnaudosime Gavėnios metą, tuo džiugiau švęsime Kristaus Prisikėlimo šventę Velykas.