2008 m. balandis                                                        Anykščių technologijos mokykla                                                    Nr. 72 (8)

 

 

Ažupietis

 

 

Leidžiamas  nuo 1997 m.

 

 

M  O  K  I  N  Y,    K  A  I  P       G  Y  V  E  N  I  ?

 

“Ažupiečio” apklausa. Mokslo metai gerokai persirito į antrą pusę, todėl atsitiktine tvarka paklausėme pirmųjų sutiktų, kaip jiems sekasi.

 

 

Gintarė, 2V: Esu antrame kurse. Mokausi virėjos ir padavėjos specialybės. Sekasi labai gerai – gaunu maksimalią stipendiją. Nesu labai patenkinta specialybe, nes nelabai mėgstu gaminti. Bet mokausi, nes suprantu, kad reikia. Reikia įgyti vidurinį išsilavinimą. Kaip ir visiems dvyliktokams – mums jau greitai brandos egzaminai. O, be to, tokia specialybė irgi pravers gyvenime. Apie šią mokyklą mano nuomonė ir gera, ir bloga. Patinka čia mokytis, nes geri ir visada pasiruošę padėti mokiniui mokytojai. Labai draugiška ir linksma grupė. Labiausiai nemėgstu praktinių mokymų. Dar nepatinka mokytis istorijos. Patinka mokytojos R. Jurelienės vedamos biologijos pamokos, taip pat D. Černiauskienės etikos ir rusų k. pamokos. Dar džiaugiuosi, kad mokykloje galiu mokytis vairavimo ir pasirengti egzaminui. Esamiems ir būsimiems mūsų mokyklos mokiniams linkiu turėti ištvermės ir kantrybės. Mokytis yra nesunku, tereikia turėti noro ir niekada nenusiteikti blogiausiam. Juk nėra to blogo, kads neišeitų į gerą.

 

Aurimas, 2S: Įstojau į Anykščių technologijos mokylą, nes norėjau įgyti staliaus specialybę ir baigti 12 klasių. Nėra ko sėdėti vidurinėje mokykloje, jeigu prasčiau sekasi mokslas. O mokslas man čia sekasi geriau negu anksčiau. Pamokų beveik nepraleidinėju. Noriu išmokti ir ateityje dirbti pagal specialybę! Dar mokausi vairavimo. Nors man toks dalykas neįeina į programą, kaip, pavyzdžiui, technikos priežiūros verslo darbuotojui, bet mokykloje vyksta vairavimo užsiėmimai (teorija ir praktika) ir kiekvienam sudaroma galimybė pasirengti laikyti teises. Kainuos tik 250 litų. Sunkiausia mokykloje išbūti 8 pamokas, bet ne kasdien tiek būna, o jeigu reikia – tai ir išbūnu! Gerai, kad penktadieniais trumpos 6 pamokos ir visi mokiniai gali grįžti namo anksti.

 

Metall, 2T: Įstojau į Anykščių technologijos mokyklą, nes norėjau įgyti specialybę. Pasirinkau automechaniko (technikos priežiūros verslo darbuotojo). Man labai patinka dirbti su metalu ir aš pats esu „metalas“. Patinka ką nors pagaminti iš metalo. Man labai patinka specialybės mokytojai ir jų pamokos. Su mokytojais galima draugiškai susitarti dėl visko. Kito tokio šaunaus mokytojo, kaip B. Bačiulis, mokykloje nėra. Iš bendrojo lavinimo dalykų patinka etikos pamokos. Nepatinka, kai mokytojai rėkia. O mokytis man nesunku nė vienas dalykas, tik reikia netingėti. Stipendiją „pasikėliau“ jau nuo pirmo kurso ir gaunu vidutinę. Jeigu pasistengčiau, gaučiau ir didesnę. Man patinka mechanikos darbai, tėtis irgi dirba tokį darbą.  Klausiate, kas blogai? Blogai, kad nebūna gyvo garso koncertų. Mokykloje daug renginių, galėtų būti ir toks...  „Biesina“, kad ilga pietų pertrauka - taip ir gundo pabėgti iš pamokų...

 

Dovilė, V: Pasirinkau Anykščių technologijos mokyklą, nes man arčiau namų: kam važiuoti toli, jei vietoj yra mokykla. Mokausi virėjo ir padavėjo specialybės, nes toks darbas man patinka, o, be to, pravers tolesniam gyvenime. Iš pradžių mokykloj buvo sunku, buvau pasimetusi, nieko nepažinojau. Palengvėjo, kai susiradau draugų, susipažinau su grupe. Džiaugiuosi, kad mokykloje susiradau labai artimą draugę. Dabar mokykloje jaučiuosi laisvai ir gerai. Jau baigiau čia savo pirmąjį pusmetį. Pasiekiau neblogų rezultatų, geresnių negu buvusioje mokykloje. Mokytis nesunku, ypač jeigu turi tam noro. Šioje mokykloje man labiausiai patinka mokytojai, nes labai geranoriški. Vyksta nemažai renginių, įdomi popamokinė veikla. Gerai, kad mokama stipendija. Mokykloje draugiški mokiniai. Man čia jauku ir saugu. Ateityje stengsiuosi susirasti darbą pagal virėjo padavėjo specialybę.

Tomas Š., 1S: Nebuvau labai geras mokinys, todėl ir atėjau čia mokytis. Pasirinkau staliaus specialybę, nes man patinka medžio darbai. Mano senelis buvo nagingas meistras. Nuo vaikystės mačiau, kaip savo rankomis galima sukurti naudingus ir tvirtus daiktus buičiai. Iš pradžių mokykloje jaučiausi nejaukiai, o dabar taip pripratau, kad jaučiuosi labai puikiai, geriau negu ankstesnėje mokykloje. Čia mokosi seni mano draugai, o be to, susiradau ir naujų. Jau „peršokau“ į antrą pusmetį. Viskas būtų gerai, tik anglų kalba sunkiai sekasi. Na, dar sunkios ekonomikos pamokos. Labiausiai patinka specialybės dalykai ir specialybės mokytojai, o ypač mokytojas V. Matelis. Su juo galima pabendrauti, pasikalbėti, jis turi labai gerą humoro jausmą. Auklėtoja R. Slapšinskienė bando būti mums griežta, bet vis tiek yra labai gera. Gaila, kad maža stipendija. Bet, kai pagalvoji, kad ją moka dykai, tai visai nieko.

 

Bernardas, 1E3: Atvykau iš vienos Vilniaus vidurinės mokyklos. Sužinojau, kad Lietuvoje tik vienintelė Anykščių technologijos mokykla po 10 klasių rengia tarptautinių vežimų vairuotojus ekspeditorius. Ši specialybė man patiko. Be to, neverta buvo pasilikti vidurinėje mokykloje, nes nebuvau labai akademiškas mokinys, nekaip sekėsi mokslai. Mano idėjai pritarė ir artimieji. Man čia patinka. Manau, kad pasirinkau teisingai. Vairuotojo ekspeditoriaus darbas įdomus ir gerai apmokamas. Mėgstu vairuoti. Tai galimybė aplankyti kitas šalis. Planuoju stoti mokytis į aukštąją mokyklą, o mano pasirinkta specialybė – atsarginis variantas. Apskritai, gyvenimas sudėlios viską į vietas. Jau išlaikiau „B“ kategoriją. Tolesnis tikslas – kitos kategorijos, o jas išlaikius – vairuotojo ekspeditoriaus darbas turi daug įvairių perspektyvų.

Šioje mokykloje iš esmės mokytis lengviau, nes čia kitokia aplinka. Pasikeitė mano požiūris. Pats pradėjau daugiau mokytis ir domėtis, dėti daugiau pastangų. Jau pasidarė įdomu matematika, nes pradėjau suprasti. Malonu, kad pats galiu išspręsti uždavinį, o supratimo kibirkštėlė – tai noras eiti į priekį. Patinka informatikos dalykas ir specialybės pamokos. Labai naudingos racionalaus važiavimo pamokos. Atsiranda bendras realus suvokimas apie vairavimą, „ištraukiantis“ būsimus vairuotojus iš standartų ir kartais iš anksto klaidingai susidarytų stereotipų. Įdomi praktinė specialybės dalykų pusė - ji duos daug naudos gyvenime. Specialybės dalykai tarpusavyje susiję ir tai suteikia galimybę nuosekliai ir sistemingai ugdyti profesinius įgūdžius. Labai laukiu praktinių užsiėmimų. Sunkių, neišmokstamų dalykų nėra. Nesakau, kad mokytis lengva, bet matau, kad mokytis reikia nuosekliai, tada ir žinios gilios ir visapusiškos. Pamokų praleidinėjimas – spragos žiniose ir jas užpildyti nelengva. Mokytojai – geranoriški ir išmanantys savo darbą. Palyginus su didmiesčiu tokioje mokykloje mokytojai daugiau skiria dėmesio mokiniams, nes jų yra nedaug. Todėl ir bendravimas šiltesnis ir betarpiškesnis.

Įstojus į mokyklą, laukė kai kurios malonios staigmenos: anksčiau nežinojau, kad mokama stipendija. Kita džiugi naujiena – kelionpinigiai. Tai reiškia, kad kelionė į namus ir atgal į mokyklą visiškai kompensuojama. Mokyklos valgykloje pigus ir skanus maistas. Simboliškai mokama už bendrabutį. Aš ten negyvenu, bet gal kitais metais išbandysiu ir bendrabučio gyvenimą. Mokiniai sako, kad ten šaltoka, bet šiais metais mokyklos laukia renovacija - bus atlikti dideli remonto darbai - ir kitais mokslo metais mokysimės apšiltintoje mokykloje ir bendrabutyje.

Mokykloje sudarytos geros sąlygos įgyti profesinį ir vidurinį išsilavinimą. Patarčiau čia atvykti ir kitiems, jeigu tik mato sau tinkamą specialybę.