2008 m. kovas                                           Anykščių technologijos mokykla                                               Nr. 71 (7)

 

 

Ažupietis

 

 

Leidžiamas  nuo 1997 m.

Gintarė Kavoliūnaitė, 2V

 

KAZIUKO MUGĖ

 

http://tbn0.google.com/images?q=tbn:A0b91Xx4XDTf3M:http://home.att.net/~earthenjoy/5d8dec80.gif         Mokykloje įvyko jau tradicine tapusi Kaziuko mugė. Tam buvo ruoštasi iš anksto mokyklos valgykloje, dirbtuvėse, laboratorijose ir specialybių kabinetuose.

         Apie Kaziuko mugės tradicijas papasakojo pirmakursės Dovilė ir Samanta. Merginos kalbėjo, kad kasmetinė Kaziuko mugė, be jokios abejonės, kiekvienam svarbi  šventė. Žinoma, kas nors bandys ginčytis, kad tai tik turgus, jomarkas ar net kaimiškas Gariūnų variantas, bet iš tiesų tai šventė ir labai sena šventė. Ši diena buvo minima  ir švenčiama dar tais senais laikais, kai ne tik kad šventas Kazimieras, bet ir pati krikščionybė nebuvo gimusi.

          Paprastai apie kovo pradžią gamtoje ima rodytis pirmieji pavasario ženklai: ilgėja dienos, bėga beržų sula, parskrenda pirmieji paukščiai. Mūsų protėviai buvo pagonys - kaimiečiai („pagan“ išvertus iš graikų kalbos – kaimietis), gyvenę ypatingai glaudžiame sąlytyje su gamta. Pirmieji pavasario pradžią skelbiantys ženklai buvo jiems labai svarbus įvykis. Būtent apie kovo 4 –tą pagonys šventė špokų (varnėnų) dieną. Tai buvusi pirmoji pavasario virsmo šventė – džiaugsminga, linksma, žadanti žiemos vargų pabaigą ir pavasario džiaugsmų pradžią.

          Kaziuko mugė gimė Vilniuje. „Kaziukas“ prasidėjo nuo kermošiaus – taip buvo vadinama prekyba, lydinti bažnytinę šventę. Kovo 4 – tąją minimos Lietuvos ir Lenkijos karaliaus Jogailos anūko Kazimiero mirties metinės. Jis paskelbtas Šventuoju ir yra Lietuvos globėjas. Pasakojama, kad karalaitis Kazimieras buvo labai geros širdies ir didelio pamaldumo, bet silpnos sveikatos jaunikaitis. Karalaitis ne tik gydydavęs žmones, bet taip pat ir šaukštus droždavęs (gal todėl Kaziuko mugėje tiek daug medinių dirbinių).  

         Mūsų mokykloje rengiamos mugės nė vienais metais neapsieina be  dirbinių iš medienos. Šioje mugėje stalių grupių moksleiviai savo mokytojo Virginijaus Matelio pagalba pagamino ir pristatė pjaustymo lenteles, žvakides, padėkliukus.

         Dovilė ir Samanta papasakojo, kad mugės Lietuvoje neapseina be riestainių, meduolinių širdžių. „Kaziuko mugėje vyrauja riestainiai ir širdys – įvairios kaip ir tikrosios žmonių širdys“ – rašo prieškaryje mugę aplankiusi Marijona Čilvinaitė iš Kauno. Mūsų organizuojamose mugėse taip pat gausu konditerinių gaminių. Ant stalų puikavosi įvairūs kepiniai: sausainiai,  žagarėliai, pyragai. Mūsų mokyklos virėjos taip pat atsiuntė savo kepinių: bandelių su įdarais, pyragėlių. Konditeriniais gaminiais prekiavo trečiakursė Vaiva ir jai puikiai sekėsi. Artėja Velykos, todėl mūsų virėjėliai ir jų mokytojos Aušra bei Rima siūlė išsikepti „Velykų bobą“. Norintiems buvo įteiktas šio gaminio receptas.

 

2008 m. kovas                                       Anykščių technologijos mokykla                                                  Nr. 71 (7)

 

O kokios gi Velykos be margučių? Dažnai juos dažome pirktais parduotuvėse dažais. Gamta mums pateikia daugybę natūralių dažų, tik sugebėkime juos išnaudoti. Antrakursė Renata mugėje pristatė margučius, dažytus natūraliais dažais. Renata papasakojo, kaip naudojant svogūno lukštus ir įvairias natūralias gamtines medžiagas galima gražiai ir originaliai nudažyti kiaušinius.

          Mugėje pamatėme ir daugiau įdomių gaminių. Mokytoja Aušra pamėgo gaminti papuošalus iš vilnos. Ant stalo puikavosi nuostabios sagės, karoliai, apyrankės, auskarai. Tokiais papuošalais pasidabinti svajoja ne viena mergina. Paklausėme, ar labai sudėtinga tokių papuošalų gamybos technologija? Mokytoja Aušra papasakojo, kur galima gauti įvairių spalvų vilnos, kaip ją reikia paruošti ir praktiškai parodė papuošalų gaminimo eigą.

Mugėje pamatėme ir daugiau gaminių, kuriuos  mezgė, klijavo, siuvinėjo darbščios mūsų mokinių rankos, todėl mugės vedėjos siūlė visiems atidžiai apsižvalgyti, rasti sau tinkančią prekę - neišeiti iš mugės                   tuščiomis rankomis.

                Grožėjomės Sandros sukurtais suvenyrais, o ypač nuostabiomis žvakidėmis, kurios buvo pagamintos naudojant vaško lašinimo technologiją. Jolita ir Odeta pristatė dailias nertas servetėles. Rasa Milašiūnaitė pripynė įvairiaspalvių „draugystės“ apyrankių. Džiuljeta pateikė labai žaismingus krepšelius, kuriuose puikavosi numarginti kiaušiniai, virtę linksmais viščiukais. Samanta pademonstravo originalią puokštę, kuri buvo papuošta nenusakomai mažomis kojinytėmis... Neįtikėtina, kad virbalais galima numegzti tokius miniatiūrinius dirbinius.

Galbūt mūsų mugėje gaminių nebuvo labai gausu, bet visi jie buvo pagaminti savomis rankomis ir pristatyti su meile.

        Dėkojame pagrindinei mugės iniciatorei mokytojai Zitai Arlauskienei ir visiems, prisidėjusiems prie šio tradicinio, puoselėjančio mūsų tautos papročius, renginio organizavimo.

 

IKI NAUJŲ SUSITIKIMŲ!